Pirmosios parodijos krikštamote tapo dar iki šių metų populiari klasiška italų daina “Felicita”. Atlikau dainoriaus Albano partiją, o šalia, net už mane visa galva aukštesnė ir stambesnė žiopčiojo ”Romina Power”. Galbūt mano tėtis, “Jumoro teatriuko”vadovas, net ir vizualiai įžvelgė šios parodijos duetą. Sunkiausia tai, kad būdamas maždaug V klasėj, mokiausi italu kalbos… Tame pačiame teatriuke toliau seke jau lietuviška klasika, grupės ”Kordiofonas” daina “Ant kalėdinės eglutės…”. Matot, tėtis m-kloj ruošė kalėdinį koncertą… Paskui nuotrupos iš koncertinės-gastrolinės programos po Šilutės kaimus ir rajonus ”Pilki keleliai dulka”…
Iš vaikystės pereikime į studijų laikus. Klaipėdoje, kiekvienais metais menų fakultete būdavo ruošiamas parodijų renginys ”Aleksandrų įteikimo ceremonija”. Tai teatralizuota ”Oskarų” teikimo analogija, kur apdovanojimus už geriausią spektaklį, vaidmenį ir t.t. įteikia žymiausios viso pasaulio žvaigždės. Man teko garbė pabūti ”Ivanuški internacional” kailyje ir paties Cicino.
Cicino parodijos gimimas:
Pora vasarų dirbant vadovu meninėje stovykloje ”Baltijietis” Giruliuose (direktorė L.Gasiūnienė), turėdavom kas vakarą su savo būrio vaikais paruošt kokią nors programą (viskas remdavosi ”bezdžioniukų diskotekomis”), o,finale - pačių vadovų bendrą pasirodymą. Tuo metu, Lietuvos estrados padangėj pradėjo žibėti R.Cicino pirmieji komiški žingsniai. Aš apie tai buvau kažką girdėjęs, bet pačios žvaigždės dar ekrane nemačiau. Netruko vadovai pastebėti mano panašumo į Rytį ir pasiūlė parodijuoti… iki šiol ši parodija su griausmu dar vis užkariauja žmonių širdis.
 Grįžti atgal |
 Skaityti toliau |